Įvadas

Lietuvių etninė kultūra

Augalija etninėje kultūroje

Įvadas

Priemonės aktualumas, reikalingumas

Šiandieninei mokyklai, vykdančiai valstybinės švietimo strategijos nuostatą išsaugoti tautinę tapatybę kaip europinę vertybę, ypač svarbus etninės kultūros, pilietiškumo, bendrakultūrinės kompetencijos ugdymas.

Remiantis lektorių, etninės kultūros ugdymo turinio konsultantų, savivaldybių švietimo specialistų, renginių dalyvių veiklos Pedagogų profesinės raidos centro programoje Lietuvių etninės kultūros vertybės Europoje patirtimi bei praktiškai susipažinus su aktualijomis kitose Europos šalyse (Vengrijoje, Anglijoje ir kt.), iškeltos realios etninės kultūros ugdymo(si) problemos: etninės kultūros atmetimas mokykloje ir visuomenėje, reikalingiausios etninės kultūros ugdymo(si) informacijos stoka.

Šias problemas padės spręsti mokomoji priemonė Lietuvių etninė kultūra. Priemonė rengiama pagal atskiras temas: gyvūnai, augalija, namas, žemė, vanduo, ugnis etninėje kultūroje ir kt.

Priemonės paskirtis

Mokomosios priemonės temose išryškintos atskiros problemos ir tų problemų tarpusavio sąsajos, įvairūs mokslininkų požiūriai ir kt. Mokytojai, atsižvelgdami į ugdytinių amžių, gali laisvai komponuoti temas ir, išlaikydami prasmingas jungtis bei nuoseklumą, integruoti jas į ugdymo turinį. Mokomoji priemonė Lietuvių etninė kultūra sudaro sąlygas

  • mokytojams,

  • mokiniams,

  • kitiems asmenims

    •

    įgyti etninės kultūros pagrindus, gebėjimų taikyti įgytas žinias savo, mokyklos ir visuomenės gyvenime, įsisąmoninti ir puoselėti vertybines nuostatas.

    Bendrieji tikslai

  • Sudaryti sąlygas tobulinti(s) etninės kultūros gebėjimus, būtinus gyvenant informacinėje ir žinių visuomenėje, vykdyti valstybinės švietimo strategijos nuostatą išsaugoti tautinę tapatybę.

    •

    Specialieji tikslai

  • Supažindinti su augalijos tradicija lietuvių kultūroje, plėtoti harmoningus žmogaus ir gamtos santykius.

    •

    Uždaviniai

  • Apibūdinti augalų prasmę ir raišką liaudies tradicijose, suprasti ją rašytinių, žodinių bei su daile susijusių šaltinių kontekste.

  • Supažindinti su žemės darbų papročiais, folkloru, ugdyti(s) kritinį mąstymą lyginant tradicinės kultūros požiūrį į darbą ir dabartinio žmogaus santykį su juo.

  • Analizuoti augalų simboliką tradicinės kultūros mene, atskleisti atskirų liaudies meno sričių sąveiką, prisidėti prie tautinio savitumo kūrybinės meninės raiškos plėtros.

  • Pateikti įvairias tradicinės kultūros meno sritis kaip visumą, ja remiantis rengti darbo papročių bei kalendorinių švenčių projektus.

  • Stiprinti mokyklos ir vietos žmonių bendravimą puoselėjant krašto tradicijas, etines ir estetines gyvenimo nuostatas.

  • Skatinti plėtoti etnokultūros judėjimą, padėti pažinti ir gerbti kitų tautų kultūrinį savitumą, keistis informacija pasitelkiant informacines bei komunikacines technologijas.

    •

    Turinio aprašymas

    Priemonė Lietuvių etninė kultūra: augalija etninėje kultūroje supažindina su augalijos prasme pasaulėžiūroje, papročiuose, folklore, liaudies mene ir liaudies medicinoje. Pristatomos žemės darbų tradicijos, darbo papročių sąveika su gamtos ciklais, žmogaus ir gamtos (augalo) gyvenimo sugretinimo, jos grožio išgyvenimo, humaniškumo raiškos įžvalgos rugiapjūtės, lino darbų dainose, liaudies mene. Priemonėje analitiniai tekstai iliustruojami liaudies meno ir profesionaliųjų dailininkų kūriniais, garso (muzikos) įrašais, pateikta dainų tekstų su natomis pavyzdžių. Analizuojama ir interpretuojama augalo simbolika profesionaliajame mene ir literatūroje. Pateikta tradicinių švenčių, papročių vaizdo, garso pavyzdžių, kurie jungia įvairias tradicinės kultūros meno sritis į visumą.

    Kompetencijos

    Tikimasi, kad mokomoji priemonė Lietuvių etninė kultūra: augalija etninėje kultūroje padės asmeniui įgyti apibendrintų žinių ir praktinių gebėjimų, įsisąmoninti vertybines nuostatas, reikalingas informacinėje visuomenėje.

    1. Žinių ir supratimo įgijimas

    Gebėjimas suprasti augalų prasmę ir simbolinę raišką liaudies tradicijoje, įvertinti ir pasirinkti reikiamą informaciją, gebėti ja naudotis gyvenime ir ugdymui(si).

    2. Praktinių gebėjimų įgijimas

    2.1. Intelektualūs/mąstymo gebėjimai

  • Gebėjimas suvokti Lietuvos gamtines savybes ir augalijos reikšmę senojoje pasaulėžiūroje, pateikti mokomąją medžiagą siejant ją su realia problema.

  • Gebėjimas suvokti savo tautos išmintį, mąstymo būdą, žemės darbų papročių reikšmę tautinio savitumo tęstinumo procese.

  • Gebėjimas įsijungti į etninės kultūros veiklą ir pagal sąmoningai suvoktus kriterijus brandinti meninę raišką, įsivertinti, kokia tradicinės kultūros meno sritis geriausiai tenkina asmens gebėjimus.

  • Gebėjimas mokytis savarankiškai.

    •

    2.2. Praktinio pobūdžio gebėjimai

  • Gebėjimas sukurti psichologiškai ir fiziškai saugias, tikslingai ir vaizdžiai apipavidalintas, funkcionalias ugdymo(si) aplinkas.

  • Gebėjimas atlikti muzikinio folkloro kūrinių ir išreikšti tradicinės kultūros refleksiją dailės priemonėmis.

  • Gebėjimas liaudies medicinos skyriuje aptartus augalus atpažinti lauko sąlygomis ir kamerinėje aplinkoje įvairiais metų laikais, apibūdinti jų gydomąsias savybes.

  • Gebėjimas etninės kultūros ugdymą paversti bendromis mokyklos (klasės) ir vietos bendruomenių pastangomis, ugdyti(s) gamtos ir žmogaus dvasios sąskambį.

  • Gebėjimas puoselėti savo tautos tradicijas pripažįstant kitų tautų kultūrinį savitumą.

    •

    2.3. Perkeliamieji/bendrieji gebėjimai

  • Gebėjimas tobulėti ir pasitikėti savimi, vertinti kitų idėjas.

  • Gebėjimas dalykiškai bendrauti ir priimti bendrus sprendimus.

  • Gebėjimas etnokultūros klausimais dalyvauti diskusijose, pristatyti idėjas plačiai auditorijai.

  • Gebėjimas kūrybiškai reaguoti į šiuolaikinio pasaulio pokyčius, vadovautis etninėmis ir bendrakultūrinėmis vertybėmis.

    •

    3. Nuostatų įgijimas

  • Pasižymėjimas pilietine sąmone, patriotiškumu, pozicija ir aktyvumu, būtinu mokytojui, mokiniui, kaip Lietuvos ir Europos bendrijos nariui, išsaugant tautinę tapatybę kaip europinę vertybę.

  • Nuostata ir gebėjimas prisidėti prie tautinio savitumo kūrybinės raiškos ir plėtros, gyventi darniai su gamta.

  • Nuostata ir gebėjimas stiprinti mokyklos ir krašto bendruomenių, kartų ryšius remiantis senosiomis tradicijomis.

  • Nuostata ir gebėjimas būti tautiškai atviram, pasirengusiam dialogui, pasižymėjimas tolerancija ir žmogiškumu bendraujant su kitais.

    •

    Mokymo(si) metodai ir būdai

    Etnologų teigimu, visi liaudies papročiai, tikėjimai turi tam tikrą prasmę. Nors šiandien jie primiršti ir tėra žaidimas, pramoga, žmogaus protavimo ir vaizduotės padarinys nesensta. Žmogaus prigimtis, linkusi tikėti paslaptingu, mistišku pasauliu, magiškas galvojimas visada suranda pateisinimą. Tikėjimas vadovaujasi ne protu, bet jausmais. Mokomoji priemonė Lietuvių etninė kultūra: augalija etninėje kultūroje parengta kritinio mąstymo principu, tikintis, kad jaunoji karta, taip pat ir kiti, suvoks praeities, dabarties ir ateities kartų dvasines sąsajas, tautos prasmę pasaulio bendrijoje.

    Ši priemonė suteiks apibendrintų žinių ir supratimo apie augaliją etninėje kultūroje taikant ugdymo procese įvairius metodus ir būdus:

  • įvairius požiūrius įtraukiančias paskaitas;

  • analizuojant ir interpretuojant tautosakos tekstus;

  • demonstruojant ir analizuojant liaudies meno ir profesionaliųjų dailininkų darbų pavyzdžius;

  • klausantis muzikinio folkloro garso įrašų;

  • demonstruojant tradicinių papročių vaizdo pavyzdžius ir analizuojant folkloro atlikimo metodiką;

  • skiriant mažoms grupėms savarankišką darbą (pavyzdžiui, Augalinės simbolikos tradicinės kultūros mene analizė ir interpretacijos), atlikus užduotis aptariant diskusijose.

    •

    Praktinių (intelektualių/mąstymo) gebėjimų raišką skatins savarankiškas mokymasis, mokomosios medžiagos pateikimas siejant ją su realia problema:

  • esamos etninės kultūros raiškos krašte analizė, įvertinimas;

  • problemos iškėlimas ir įvardijimas;

  • problemos sprendimo (tęsti krašto tradicijas, puoselėti ekologines nuostatas ir kt.) būdų paieška, aptarimas, temos suformulavimas;

  • informacijos pagal pasirinktą temą atranka vietos aplinkoje, iš mokomosios priemonės, literatūros šaltinių;

  • surinktos informacijos įvertinimas;

  • krašto tradicinės šventės projekto kūrimas, pasiskirstymas vaidmenimis, mokymosi metodikos aptarimas.

    •

    Praktinio pobūdžio gebėjimų tobulinimui gali būti vykdomas projektas:

  • organizuojama tradicinė krašto šventė vietos bendruomenėje;

  • pasibaigus šventei, ji aptariama (pavyzdžiui, turinys – papročių, mitologijos, muzikinio folkloro, smulkiosios tautosakos tekstų parinkimo tikslingumas; krašto paveldo informacijos panaudojimas; etninės kultūros raiškos būdai; vertybinių nuostatų įgijimas);

  • diskusija (pavyzdžiui, Emocinis pasitenkinimas etnokultūrine veikla);

  • šventės refleksijos raiška dailės priemonėmis.

    •

    Perkeliamųjų/bendrųjų gebėjimų įgijimui rekomenduotina:

  • informacijos apie kultūros paveldą krašte sklaida;

  • efektyvus dalykinis bendravimas su kitomis klasėmis, mokyklomis dalijantis etninės kultūros veiklos problemomis, priimant bendrus sprendimus, organizuojant bendrus renginius ir kitą veiklą;

  • naudojantis informacinėmis technologijomis savo kūrybos darbus pristatyti šalies ir užsienio mokykloms, kurti bendrus projektus.

    • Nuostatų įgijimas

    Vertybinės nuostatos ugdomos ir įgyjamos visoje etninės kultūros veikloje:

    • įvairių požiūrių priėmimas etninės kultūros ugdymo klausimais, jų apmąstymas, palyginimas su realybe, patyrimu, vertybinių nuostatų panaudojimu, suderinimas su valstybinės bei europinės reikšmės dokumentais, savo pozicijos pateikimas mokyklos bendruomenei, visuomenei, tarptautiniu lygmeniu – visa tai ugdo pilietinę sąmonę, patriotiškumą, aktyvumą;

    • augalijos prasmės pažinimas ir supratimas etninėje kultūroje, emociniai išgyvenimai, patirti aktyviai dalyvaujant tradicinėse šventėse, gamtos stebėjimas, liaudies meno spalvų derinių, formų analizė skatina asmenį pagal sąmoningai suvoktus kriterijus brandinti meninę raišką ir estetinę įžvalgą, kūrybiškai save realizuoti ir išlaikyti liaudiško funkcionalumo nuostatą moderniajame dizaine; dėl komandinio darbo mokykla tampa tautinio savitumo, meninės kūrybinės raiškos ugdytoja;

    • gėrio ir grožio, moralės, tvarkos, užkoduotos nacionaliniame charakteryje, įžvalgos tautosakos tekstuose bei interpretacijos grožinėje literatūroje, liaudies ir profesionaliųjų dailininkų kūriniuose, žmogaus ir gamtos harmonijos, papročių paskirties, gyvybės apsaugos idėjos, tautos išlikimo problemos aiškinimasis, įsitikinimų vertinimas – visa tai ugdo asmens kritinį mąstymą, etines ir estetines, ekologines nuostatas;

    • kalendorinių švenčių šiuolaikinimas moko kritiškai mąstyti, rinkti ir vertinti informaciją, dalytis ja, bendrauti su krašto bendruomene, gebėti spręsti etninės kultūros problemas vietos aplinkoje, kūrybiškai suprojektavus mokyklos ir krašto bendruomenių kultūrinį gyvenimą – bendravimas tradicinės kultūros pagrindu artina šeimas, kartas, ugdo savarankiškumą;

    • atviras tautiškumas, tarpkultūrinių projektų kūrimas mokyklose, mainai skatina pilietinę integraciją, ugdo tolerancija, kūrybiškumu grįstus santykius su kitomis tautomis.

    Įgytų kompetencijų įvertinimo būdai gali būti:

    • augalijos prasmės supratimo senojoje tradicijoje vertinimas pagal gebėjimą analizuoti bei interpretuoti tautosakos tekstus, liaudies ir profesionaliųjų dailininkų kūrinius;

    • liaudies medicinos supratimo vertinimas pagal vaistinių augalų atpažinimą įvairiais metų laikais kamerinėje aplinkoje ir lauko sąlygomis;

    • mąstymo gebėjimų vertinimas pagal domėjimąsi tautinio identiteto problemomis, krašto žemės darbų tradicijų plėtra ir jų šiuolaikinimo krypčių bei būdų įžvalgomis;

    • etninės kultūros meno sričių kaip visumos suvokimo vertinimas remiantis parengto projekto autentiškumu, tikslingumu, kūrybiškumu, šiuolaikiškumu;

    • tautinio savitumo raiškos praktinių gebėjimų vertinimas pagal folkloro kūrinių atlikimo meninę vertę, muzikalumą ir augalų simbolikos raišką dailės priemonėmis;

    • asmens įsitraukimo į etnokultūrinę veiklą motyvacijos, etinių ir estetinių, ekologinių nuostatų laikymosi vertinimas mokyklos ir vietos bendruomenės tradiciniuose renginiuose, visuomenėje;

    • perkeliamųjų/bendrųjų gebėjimų vertinimas pagal asmens iniciatyvumą, pasitikėjimą savimi, žinių pritaikymą praktikoje, patirties sklaidą mokykloje, šalyje ir bendravimą su kitų šalių mokyklomis.